Perteklius paprastai buvo naudojamas kaip trąšos, tačiau tai nėra pigi procedūra, kadangi jai reikia kruopščių ir savalaikių argotechninių procesų, smulkinimo ir išbarstymo laukuose. Be to, didelio šiaudų kiekio aparimas padidina javų grybelinių ligų intensyvumą. Šiuo metu šiaudai daugiau naudojami statybai ir sodininkystei skirtoms izoliacinėms medžiagoms, pievagrybių auginimo pagrindams bei energijai gaminti. Skirtingų šaltinių vertinimu, šiaudų perprodukcija yra 10-15 mln. tonų. Be jokios žalos kuriai nors iš pramonės šakų 30% šio pertekliaus gali būti skirta energetikos tikslams. Danijoje pirmieji bandymai deginti šiaudus buvo pradėti dar 8-ajame dešimtmetyje.
 
Vis dėlto pradžia nebuvo lengva. Dėl erdvinės vamzdinės sandaros šiaudas yra nemažą tūrį užimanti medžiaga, savyje sulaikanti daug perteklinio oro. Be to, stiebeliai yra padengti silicio oksido, fosforo, kalio ir azoto chloridų junginiais. Šių junginių paskirtis yra sustandinti stiebus ir apsaugoti juos nuo išorės poveikio, tačiau tuo pat metu jie tampa problema bandant šiaudus kūrenti. Praktinė patirtis parodė, jog šiaudai skiriasi nuo kitų kuro rūšių ir tam reikia netipinių sprendimų. Šiandien Danijoje 80% žemės ūkių šiaudus naudoja šildymo tikslais.
 
Reikia atkreipti dėmesį,m kad šiaudų energinė vertė yra priklausoma, be viso kito, ir nuo rūšis, drėgnumo bei laikymo būdo. Rekomenduojama naudoti vadinamuosius pilkuosius šiaudus, t. y., tuos, kurie po nupjovimo buvo palikti laukuose atmosferos sąlygų poveikiui, o po to išdžiovinti. Tokie šiaudai pasižymi geresnėmis energinėmis savybėmis ir mažesniu chloro bei kalio kiekiu (kurio perteklių išplovė lietus).
 
Šiaudai Energinė vertė GJ / tonai Peleningumas % Chloras (Cl) % Kalis (K) %
Geltonieji šiaudai  14,4  4  0,75  1,18
Pilkieji šiaudai 15,2 3 0,20 0,22